Pleneras Šveicarijoje: įkvėpimo paieška gamtos prieglobstyje - Jonavos kultūros centras

Paieška

Tarptautiniai projektai

Jonu respublikaJonu respublikaTarptautinis projektas „JONINĖS JONAVOJE“ sviesa amzinoji Jonavasviesa amzinoji JonavaTarptautinis chorų festivalis „ŠVIESA AMŽINOJI DAINOS“
homo ludenshomo ludensTarptautinis meno forumas „HOMO LUDENS“
Pirmadienis, 12 birželio 2017 16:57

Pleneras Šveicarijoje: įkvėpimo paieška gamtos prieglobstyje

„Dėmės“ – taip vadinasi jau daugelį metų Jonavos kultūros centro kviečiamas dailininkų pleneras, kuris šiemet vėl vyko Survilų sodyboje, Šveicarijoje.

Sumanymo dalyviai – penki Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto studentai, būsimieji tapytojai ir grafikai, kurie kartu su mūsų Meno galerijos šeimininkėmis Martyna Jančaityte ir Indre Mikašauskaite sudarė šaunųjį septynetą. Penkios dienos tvenkinių, žydinčių pievų ir ūbaujančių apuokų apsuptoje sodyboje prabėgo kaip vasarvidžio nakties sapnas, ir praėjusį penktadienį jau teko iškabinti savo kūrybos vaisius ekspozicijos erdvėje, parodyti, kokius įspūdžius bei asociacijas pavyko sutelkti į meninę išraišką.

„Įkvėpimas gamtos prieglobstyje nepradingsta net jei lietus užklumpa“, – dalijosi įspūdžiais prie dar neišdžiūvusių dažų paveikslo Daiva Tankevičienė.

„Menininkai paprastai būna individualistai, net atsiskyrėliai. Todėl gerai, kad vyksta tokie plenerai, kad atsiranda galimybė susiburti, pabendrauti, net pasiguosti, kai nesiseka“,- garsiai mąstė Laura Slavinskaitė.

Tiek Romanas Torgobickis, tiek Gerda Malinauskaitė ir Milda Sadauskienė teigė, kad plenerai kūrėjus ištraukia iš savo studijų bei palėpių, kiekvieną praturtina kolegų patirtimi. Be to, čia negalima laiką, skirtą kūrybai, prazylioti, mat sutartą dieną vis tiek privalai atskleisti savo paslaptis, parodyti rezultatus.

Ką žiūrovai išvydo šioje ekspozicijoje? Pirmiausia, be abejo, svetingosios sodybos atributiką, ją supantį peizažą, rūstokus tomis dienomis virš mūsų galvų besitvenkiančius debesis. Romanas, pavyzdžiui, pateikė net septynių darbų ciklą su čia pastebėtais ir vaizduotėje perkurtais lieptais, valtimis, durimis ir skulptūromis. Gerda ekspresionistiškai įamžino šalia tvenkinio stūksančią pavėsinę, o Milda įtikino, kaip galima žaisti spalvomis ir pateikė nemažai nuotaikingų abstrakcijų. Tuo tarpu Laura pastebėjo, kad Šveicarijos gamta ne skurdesnė už jos gimtosios Kulautuvos, tačiau nepraleido pro akis ir šalimais prisišliejusios technikos – automobilių, dviračių. Martyna, kaip profesionali grafikė, įdomiai prakalbino baltame fone gamtos objektais nutiškusią juodą spalvą. Indrė, tampanti kone muzikaliai skambančių linijų bei potėpių meistre, taip pat blykstelėjo talentu.

Per penkias dienas įgyvendinti visus savo sumanymus kūrėjams neužteko laiko. Liko eskizų, idėjų, kurias dailininkai tikisi paversti tikrove savo studijose ar kitų metų plenere. Svarbu, kad atrastas Kauno pašonėje plytintis įdomus kraštas, kad pavyko įgyvendinti pažadą – po vieną paveikslą palikti Kultūros centrui.

 

Naujienų laikraščio informacija.

www.jonavosnaujienos.lt