Gedulo ir vilties diena

Birželio 14-ąją Jonavoje iškilmingai ir jautriai paminėta Gedulo ir vilties diena.

Tremty užaugo didvyriai, poetai,

Tremty užmigo širdys amžinai.

Tremty pražydo kankinių vainikas,

Krauju aplaistyti kapai

 (eil. aut. Stefanija Dacienė)

 

Pirmojo Lietuvos gyventojų trėmimo tikslas buvo pašalinti iš Lietuvos gyventojų sluoksnį, turintį aktyvią tautinę savimonę, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvavusį nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo bei įtvirtinimo darbuose. Tačiau birželio 14-oji – ne tik tautos gedulo, bet ir vilties diena. Vilties išgyventi, vilties išvysti savo artimuosius, vilties sugrįžti į tėvynę. Viltis teikė tremtiniams ir politiniams kaliniams jėgų ir tvirtybės. Jie sugrįžo – gyvi ir mirę, kad atgultų amžino poilsio savo gimtinėje. Sugrįždami jie parsinešė ir gyvenimo kelyje jiems švietusią viltį.

Prie memorialo rezistencijos aukoms atminti susirinkę jonaviečiai prisiminė ir perskaitė visas 1278 Jonavos rajono žmonių, ištremtų į Sibiro platybes, pavardes, patriotines dainas atliko Jonavos rajono savivaldybės Kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras “Viltis” (vad. V. Michelkevičienė). Savo mintimis bei pamąstymais pasidalino rajono meras Mindaugas Sinkevičius, tremtinė, Jonavos krašto šviesuolė Veronika Gabužienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Jonavos skyriaus pirmininkė Irena Tamoševičienė. Aukų atminimas buvo pagerbtas Visuotine tylos minute.  Jonavos geležinkelio stotyje padėtos gėlės, sudainuotos patriotinės dainos, uždegtos atminimo žvakelės, o Tremtinių koplyčioje vyko Šv. Mišios už žuvusius tremtyje. Dėkojame minėjime dalyvavusiems Lietuvos skautų sąjungos, Benedikto Labėno - Kariūno skautų draugovei, Lietuvos skautų sąjungos, Jonavos Slėnio tuntui.