„100 tikrų žmonių portretų“ Gretos Skaraitienės fotografijų paroda

Kada žmonės būna patys tikriausi? Kai nesistengia niekam patikti, nebando atlikti jokio vaidmens ar įsisprausti į tam tikrą įvaizdį. Nesurežisuotai fotografijai nereikia ruoštis, puoštis ir darytis šukuosenos, nereikia pozuoti. Kita vertus, vos pastebėjęs, kad yra sekamas fotoaparato akies, dažnas įsitempia per sekundės dalį, ir jo esybė pasislepia už grimasos.

Autentiškos akimirkos labai trumpos, trapios ir retos. Užsibrėžiau sugauti jų net 100 – po vieną už kiekvienus Lietuvos šimtmečio metus. Aš ir pati siekiau išlikti maksimaliai tikra – rimta ir šiek tiek padūkusi bei į daugelį gyvenimo aspektų žvelgianti su humoru.

Norėjau tiesiog gyventi ir dirbti savo darbą, kaip tai darau kasdien jau daugelį metų, leisdama naujajam sumanymui organiškai įsilieti į kasdienybę. Jokių susitarimų ir pasiruošimų – tik tai, ką per metus atneš pats gyvenimas. Jokios atskiros platformos – portretai ir jų aprašai paprasčiausiai įsiterpdavo tarp kitų mano socialinio tinklo profilio įrašų. Pati sau pažadėjau spustelėti fotoaparato mygtuką tuomet, kai tai lieps širdis, o ne protas, kad nepradėčiau specialiai ieškoti projektui tinkamų veidų.

Mane supa daug puikių žmonių, kuriais žaviuosi, myliu, palaikau, mokausi iš jų ir užsikrečiu teigiama energija. Jų nereikėjo gaudyti, norint nufotografuoti, o profesiniai susitikimai atnešė dar daugiau naujų veidų ir įkvepiančių pažinčių.

Pirmuoju mano tikru žmogumi tapo Daiva Drakickaitė – moteris, kurios širdyje tiek daug meilės, kad jos užtenka ne vienam globojamam vaikučiui. Skaičiau interviu, ir ašaros riedėjo. Kas bus šimtasis, taip pat nežinojau, bet likimas suvedė su Valentinu Masalskiu – tiek filosofijos ir pamąstymų apie gyvenimą per tokį trumpą susitikimą dar niekad nebuvau gavusi. Džiaugiausi, kad aktorius, nes teatrą dievinu.

Šis projektas buvo dovana sau, o ši paroda – dovana Jums, kad sekėte, laukėte naujų portretų, rašėte palaikymo žinutes ir neleidote sustoti bei įkvėpėte perkelti projektą iš virtualios erdvės į ekspozicijų salę.

Turbūt nebėra nė vieno žinomo žmogaus, kurio nebūčiau fotografavusi, bet jei kuris tikras žmogus nepateko į mano objektyvą, tai tik todėl, kad per metus mūsų keliai nesusikirto. 101-asis jau pakeliui...

 

Greta Skaraitienė

  • Agentūros „ŽMONĖS Foto“ ir ilgametė žurnalo „Žmonės“ fotografė.
  • Fotografuoja nuo 1990 metų. Pirmieji darbai – laikraštyje, fiksuojant vilniečių istorijas, fotografuojant miesto gatveles ir kiemus. Vėliau susidomėjo žurnaline studijine fotografija.
  • Mano svajonė – kad kiekvienas turėtų savo šeimos fotografą. Mėgstu fotografuoti siužetinius, vidinį žmogaus pasaulį atskleidžiančius portretus, fiksuoti asmenines šventes, kurti šeimos gyvenimo fotokronikas (gfoto.eu).
  • Nuolatinė Lietuvos spaudos fotografų klubo rengiamo konkurso„Auksinis kadras“ dalyvė.
  • Personalinė paroda „Pilvai“ („Rotundo“ galerija, LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinika, 2004 m.) „Ji eksperimentuoja triptikais, montažais ir net filosofuoja“, – taip apie šią kūdikio besilaukiančių moterų portretų parodą yra rašęs fotografijos, televizijos ir kino kritikas Skirmantas Valiulis.
  • Projektas „100 tikrų žmonių portretų“ socialiniame tinkle vyko nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. vasario 13 d.