Po 40 metų jie vis dar jaučia ypatingą meilę dailei

Sausio 10 d. Jonavos kultūros centro Meno galerijoje atidaryta Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedros 1980-jųjų metų laidos absolventų – bendrakursių darbų paroda „Po 40 metų“. Brandi kursiokų karta vėl kartu. Autoriai gerai žinomi Lietuvos skulptoriai: Viktoras Žentelis, Jolanta Raupelytė – Balkevičienė, Kęstutis Musteikis, Juozas Šlivinskas, Gintautas Jonkus, Vilimas Ketvirtis.

Ši paroda – žvilgsnis į jų kūrybą. Galerijos erdvėje, stebint skulptūrų estetiškumą ir formų užbaigtumą, matome pabrėžtas tam tikras ypatybes ar tai būtų biustas, galva, torsas, statulėlė, medalionas ar moneta. 

Keliaudami po Lietuvą tautiečiai randa be galo daug įvairių parodos autorių darbų, todėl ši ekspozicija ne tik naujausi darbai, bet ir plakatų forma kabantys priminimai lankytojams apie skulptorių kūrybos kelią per 40 metų iki šiandien. 

Meno galerijos salė pilna figūrėlių ant postamento. Autorių mažosios skulptūrėlės ar jos būtų pagamintos iš bronzos, žalvario, porceliano, medžio, alebastro yra populiarios šiuo metu. Taip norisi jas visas paimti į rankas ir pačiupinėti. Man tai kelia džiaugsmą, aš matau darbus visai šalia savęs, nes nusibodo per paskutinius keletą metų meno kūrinius apžiūrinėti per kompiuterio ar telefono ekraną. 

Skulptūra –  tai pati gražiausia geometrinė poezija. Iš pradžių skulptorius piešia paruošiamuosius eskizus – tai yra ypatinga meilė dailei, paskui lipdo iš molio ar plastiko, kol geometrinė figūra pradeda kalbėti nerašytomis eilėmis, kurios pažadina jausmus, suvirpiną širdį. Jų darbai apsigyvena mūsų namuose, mieste, rajone, kaime ar seniūnijoje, primindami paliktą autoriaus nepaprastą meilę žemei, savo krašto istorijai, papročiams, kultūrai. Todėl ir gražus mūsų kraštas, nes nėra užmirštas nei vienas Lietuvos kampelis, juo labiau iškilus žmogus, net kapus puošia skulptūros.

Jonaviečiai gerai žino skulptorių Viktorą Žentelį (1956 m.) gyvenantį ir kuriantį Vepriuose. Priminsiu autoriaus darbus. Diplominis darbas – Veprių simboliu tapusi „Geldutė“ (nepaprasto grožio mergaitė sėdinti ant kraičio skrynios su kanklėmis ant kelių). Skulptūros: „Rytas“, „Skaitančioji“, „Paukščiai“, „Medėja“, „Motinystė“. Bareljefai muzikavimo temomis Veprių kultūros namuose, Sližių kultūros namuose – bareljefas „Besišypsančios saulės“ ir t.t. 

Svariai prisidėjo prie religinės bendruomenės, padarė techninius brėžinius atstatomoms Veprių Kalvarijų koplytėlėms ir vartams, kūrė memorialines lentas Veprių bažnyčios statytojams, išdrožė ne vieną kryžių ir koplytstulpį. 2001m. iš ąžuolo išdrožė žmogaus ūgio Nukryžiuotojo figūrą Veprių Baro konfederacijos paminklui, įkūrė Tūkstantmečio parką, kurį puošia autoriaus skulptūros. Ukmergės mieste rasime autoriaus skulptūras: „Jaunystė“, „Apsikabinimas“, „Linksmas katinas“.

Viktoras Žentelis atstatė Laisvės paminklą Siesikuose, sukūrė šiam miesteliui Prezidento Antano Smetonos skulptūrą. Viktoro Žentelio skulptūros puošia Krekenavą, Kėdainių, Radviliškio rajonus.Viktoras Žentelis dalyvauja įvairiuose pleneruose Lietuvoje ir užsienyje. Jo sukurti darbai „Bangos“, „Liepa“, „Burės“ iškeliavo į kaimynines šalis. Skulptorius lyg meteoritas skriejantis, šviečiantis ir primenantis koks gyvenimas yra mums svarbus. Naujausi darbai: „Dailininkas su paveikslu“ (2019 m.), „Moteris lange“ (2017 m.), „Svajonių suolas moterims“ (2017 m.), „Dviratininkas“ (2016  m.), „Veprių 600 m. sukakčiai“ (2014 m.) ir kt. 

Šioje parodoje man patiko skulptūra „Laiptai ir kėdė“ ir  medalis „K. Čiurlioniui 100“.

Viktoras Žentelis yra „Po 40 metų“ parodos Jonavoje iniciatorius. Jam uždaviau keletą klausimų apie parodą ir jos dalyvius.

Pasakykite kelis sakinius apie parodą ir savo kolegas. 

–  Ši paroda –  tai skulptorių, baigusių mokslus 1980 m. tuometiniame Vilniaus dailės institute, žvilgsnis atgal į savo kūrybą, į to laiko aktualijas. Mus, penkis vyrukus ir vieną merginą, mokė iškilūs skulptūros grandai – profesoriai: J. Kėdainis, L. Žuklys, B. Vyšniauskas, K. Bogdanas. Kūrybinis gyvenimo kelias kiekvienam iš mūsų susiklostė įvairiai –  vieni dirba daugiau monumentų, kiti yra parodinio formato, treti medalininkystės srityse. Daug kas dėstė ir dėsto studentams ar mokiniams. Beveik visi yra Lietuvos Dailininkų Sąjungos nariai, dalyvaujantys daugelyje Lietuvos ir užsienio simpoziumuose ir parodose. Keli iš mūsų yra dirbę aukštose Dailininkų Sąjungos administracijos pareigose. Mūsų kūryba remiasi akademine skulptūros ir kultūros samprata, stengiamės darbais ugdyti Lietuvos kultūrą, primindami istorinių asmenų ir faktų svarbą, parodydami savo poziciją šiandienos gyvenime.

Ar sukasi Veprių vandens malūno ratas?

– Sukasi, sukasi. Užšąla, atitirpsta ir vėl sukasi. Jei klausiate apie šią dieną, tai jis stovi. Ant ežero ledas, o temperatūra gerokai nukritusi, liežuvėlis į kurį pakliūna vanduo pakeltas, suledėjusi tik rato apačia. Ką gali žinoti, gal jo tikrai prireiks gaminant elektros energiją, kad apšviestų Veprių pagrindinę gatvę ar bažnyčią, – juokiasi autorius.

***

Trumpai apie kitus  autorius ir jų darbus.

Skulptorius Juozas Šlivinskas (1950 m.), buvęs mano piešimo mokytojas,  kai aš mokiausi 1970 -1973 m. Kauno 8-oje aštuonmetėje mokykloje. Autoriaus darbai- paminklai: „Dariui ir Girėnui“( Kaunas, granitas, bronza, 1993 m.), „Partizano LUKŠOS DAUMANTO žūties vieta“ (Pažėriai, granitas, 1999 m.), „Ženklas šūvis“ (Pabradė, granitas-žalvaris-emalė, 2013 m.) ir kt. Čia parodoje man patiko darbas „Minčių kelionė“ (akmuo - bronza, 2016 m.).

Skulptorius Kęstutis Musteikis (1956 m.) sukūrė daug antkapių paminklų, Vilniaus ir Kauno kapinėse. Kūrybai būdingos lakoniškos kompozicijos, apibendrintos formos,  raiškus siluetas. Skulptūroms naudoja įvairias medžiagas: granitą, metalą, keramiką, gintarą. Čia parodoje galite pamatyti „ŽUVĮ“ (2019 m.), „Vėją“ (2010 m.). Kuria ugnies ir ledo skulptūras. Nuo 2002 m. dalyvauja Švedijoje Saporo sniego skulptūrų festivalyje. 

Skulptorius Gintautas Jonkus (1956 m.) užsiima ne vien kūrybine veikla. Man gilų įspūdį paliko du ankstyvieji skulptoriaus darbai: „Į kelionę“ (vyras su ilgu paltu ant mažo dviratuko, tai Emanuelis Kantas, granitas-metalas, Klaipėda, 1984 m.) ir „Berniukas su smuiku“ (bronza, Birštonas, 1986 m.). Vėliau Klaipėdoje pamačiau „Šuniuką“ (granitas, Klaipėda, 2013 m.), „Kartu sujunkime du krantus“ (granitas, Klaipėda, 2015 m.). Skulptorius Gintautas Jonkus puošia miestą kuriame gyvena. Skulptorius tiki savo profesijos pašaukimu ir negailėdamas jėgų, energijos ir su didžiuliu atsidavimu dėsto skulptūrą ir piešimą Klaipėdos universiteto Menų akademijos architektūros, dailės ir dizaino studentams.

Skulptorius Vilimas Ketvirtis (1956 m.). Jo labai stiprūs ankstyvieji darbai. 1992 m. minint Plungės savivaldos 200-ąsias metines autorius sukūrė ir atstatė Laisvės skulptūrą ir ją papuošė variniais herbais. Laisvės alėja, kurioje stovi ši statula – viena iš seniausių alėjų Lietuvoje bei viena įdomiausių ir gražiausių gatvių Plungėje. Ji buvo suprojektuota XIX a. II pusėje tuometinio miesto valdos savininko, kunigaikščio Mykolo Oginskio užsakymu. Keturių eilių liepos sujungė dvarą su jam priklausančiu miestu.

Dar gurkšnis istorijos apie šį autorių. 1981 m. Širvintų miesto simboliu tapo skulptūra „Širvinta“, kurią labai mėgsta fotografuoti keliautojai ir profesionalūs fotografai. Vėliau 1988 m. sekė dar vienas ryškus darbas – skulptūra „Vilkmergė“. Pagal pagonišką tikėjimą medžiai tampa vėlių ir dievų buveinėmis. Paprastai vyriškuose medžiuose gyvena dievai, moteriškuose – deivės. Na pavyzdžiui – ąžuole gyvena dievas Perkūnas, o liepoje – deivė Laima. Pagal legendas miške buvo draudžiama laužyti medžių šakas, ypač viršūnes, nes juose paprastai tupėdavo vėlė – paukštis. Buvo šventi miškai, girios, ypač ąžuolai, šventi gyvūnai žalčiai, gyvatės, rupūžės, miško dvasia – Miškinis, lazdynų ir riešutų globėja Lazdona. Bet sugrįžtu prie skulptūros legendos, kurią autorius pavaizdavo – tai iškėlusi rankas Medeina – miško deivė, medžiotojų globėja, mergina medžiotoja, lydima vilkų. 

Skulptorė Jolanta Raupelytė – Balkevičienė (1956 m.) kuria portretus, figūrines kompozicijas, mažąją plastiką, medalius, antkapinius paminklus, dekoratyvinę keramiką: vazas, dubenis, lėkštes. Bet šioje parodoje bronzinė skulptūrėlė „Mergaitė po lapu“ man pati gražiausia. Dar taip apie nieką nešokinėjau , kaip apie šią mažytę mergaitę, padariau gal dešimtis nuotraukų ir išsiuntinėjau savo draugams. Nuoširdžiai ačiū autorei už pačias gražiausias emocijas.

Paroda veiks iki sausio 28 d.

Eitvydė Pranevičienė

www.aliojonava.lt