Prieš 85-erius metus buvo sunaikinta nuo Jonavos įkūrimo gyvavusi miestelio žydų bendruomenė. Šiandien šių jonaviečių istoriją primena tai, kas išliko: po karo suniokotos, o Atgimimo metais sutvarkytos Senosios žydų kapinės, buvusios sinagogos pastatas, keletas senųjų namų Kauno gatvėje, menančių amatininkų ir prekybininkų miestelį, ir Girelėje esantis paminklas Holokausto aukoms atminti. Todėl rugsėjo 2 dieną ėjome „Atminties keliu“. Ėjome tomis pačiomis Jonavos gatvėmis, kuriomis kasdien einame, tik šį rytą bandėme į jas pažvelgti kitaip. Į senųjų namų langus, gatves ir miesto erdves – per žmonių, kurie čia gyveno prieš 85-erius metus, istorijas. Ant akmenėlių rašėme nužudytų jonaviečių vardus. Nešėme juos nuo buvusio Jonavos geto vietos iki Girelės. Ištarėme garsiai, nes už kiekvieno vardo yra žmogus, jo gyvenimas, šeima, namai, istorija...
Užsienio reikalų ministerijos patarėja Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė, eidama tomis pačiomis Jonavos gatvėmis, kvietė įsivaizduoti, koks galėjo būti šis rytas prieš 85-erius metus: „Šitas mūsų rytas galėjo būti kitoks. Buvo tos pačios gatvės, mes galėjome jomis vaikščioti turėdami kitą tikslą. Šį rytą būtume sutikę į mokyklą skubančius vaikus, žmones, važiuojančius į darbus. Būtume girdėję, kaip verda gyvenimas.“ Tačiau to gyvenimo nebėra. „Nes prieš 85 metus šioje vietoje, Girelėje, buvo sunaikinta visa žydų bendruomenė“, – sakė ji.
Ir tuomet nuskambėjo klausimas, į kurį atsakyti sunkiausia: „Čia buvo nutraukta daugiau nei dviejų tūkstančių žmonių – realių Jonavos miestelio gyventojų, mokytojų, mamų, tėčių, vaikų – gyvenimas. Ir kodėl? Vien todėl, kad kažkas nusprendė, jog vieni žmonės verti gyventi, o kiti – ne.“ JAV ambasados Politikos skyriaus patarėja Emma Locatelli priminė, kad Holokausto metu buvo sunaikintos ne tik žmonių gyvybės, bet ir jų šeimų istorijos bei ateitys: „Buvo pavogta daugiau nei dviejų šimtų tūkstančių žmonių gyvybių, istorijų ir ateičių. Bet mes nepamirškime.“ O Tarptautinės komisijos sekretoriato vadovo pavaduotoja Ingrida Vilkienė kalbėjo jauniems žmonėms apie istorijos pamoką, kurią šią dieną jie galėjo net tik išgirsti, bet ir išgyventi: „Ateidami į tą vietą arba pravažiuodami pro ją, prisiminsite.“
Atminties kelią ėjo jauni žmonės – Jonavos Jeronimo Ralio ir Jonavos Senamiesčio gimnazijų mokiniai. Tie, kurie šiandien vaikšto tomis pačiomis gatvėmis, žvelgia į tuos pačius senuosius namus, kuria savo ir mūsų visų ateitį. Gal todėl šiandien taip svarbu buvo ne tik papasakoti apie daugiau nei du tūkstančius nužudytų žmonių. Svarbu buvo ištarti jų vardus. Kad skaičiai vėl taptų žmonėmis, jų istorijomis.
Nuoširdžiai dėkojame Jonavos Jeronimo Ralio ir Jonavos Senamiesčio gimnazijų bendruomenėms už didelį indėlį organizuojant „Atminties kelią“ ir aktyvų dalyvavimą jame. Ypatinga padėka istorijos mokytojams Egidijui Živaičiui ir Laimai Statkevičienei, savo pasakojimais leidusiems jauniems žmonėms geriau pažinti Jonavos istoriją.
Dėkojame Ingridai Vilkienei, Tarptautinei komisijai, Jonavos rajono savivaldybei, Jonavos kultūros centrui ir Jonavos sporto centrui už pagalbą organizuojant renginį. Už žygio dalyvių saugumą didžiausia padėka Jonavos Justino Vareikio 211-osios šaulių kuopos jauniesiems šauliams ir Jonavos policijos pareigūnams.
Plačiau apie vykusį renginį:
Jonavos kultūros centro krašto muziejaus informacija
