Vienuoliktasis ,,Lygybės medis“ – Lietuvos šimtmečiui ir Vydūno atminimui
Vienuoliktasis ,,Lygybės medis“ – Lietuvos šimtmečiui ir Vydūno atminimui
Nuo 2008 m. organizuojama teatro edukacinė-kūrybinė laboratorija ,,Lygybės medis“ vaikams ir jaunimui, žmonėms su socialine atskirtimi sparčiai populiarėja ir plečiasi. Šiemet jau vienuoliktąjį kartą vykęs festivalis buvo skirtas Lietuvos šimtmečiui ir mūsų tautos šviesuoliui Vydūnui, minint 150-asias jo gimimo metines. Todėl ir projekto šūkyje skambėjo šio rašytojo mintis: „Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis būna kurdamas“.
Vydūnui visuomet buvo svarbiausia žmogaus ryšys su gamta ir visata (Amžinuoju slėpiniu). Auklėjimo tikslą jis siejo su žmogaus esme, jo prigimties jėgomis, paskirtimi gyvenime. Vydūnui žmogus – didžiausia vertybė. Asmenybės ugdymą rašytojas suprato kaip visapusį procesą – žmogaus dvasinių, protinių ir fizinių galių plėtojimą. Anot jo, kiekvieno mokomojo dalyko idėjų galia turi žadinti vaiko kūrybines galias, turi stimuliuoti vaiką ieškoti, tirti. Kadangi tai labai sudėtingas procesas, į pagalbą turi ateiti mokytojas, iš kurio vaikas turi gauti pagyrimų. Tik pačiam patiriant, gali plėtotis vaiko fizinės galios. Mokinys turi daug matyti, girdėti, uostyti, jausti ir ragauti, ir jokiu būdu ne formaliai, greitosiomis ką nors patirti, bet visapusiškai, iš esmės. Vydūnas teigė, kad teikiant mokiniams įspūdžių, būtina leisti jų patirti artimiausioje aplinkoje, gamtoje, paskatinti susipažinti su gyvais ir negyvais daiktais, reiškiniais: oru, gyvuliais, žmogumi, jo gyvenimu, padėti suvokti erdvės ir laiko prasmę, savęs buvimą. Taip išsispręstų ir kitas uždavinys – mokinys suartėtų su jį supančia aplinka, suvoktų save ne tik kaip tautos, bet ir Tėvynės dalį. Šiuos patarimus mąstytojas ragino įgyvendinti liaudies mokykloje, kurią vadino Tautos mokykla.
Laikantis šių idėjų šešiasdešimt vaikų tris dienas užsiėmė kūrybinėmis edukacijomis Skrebinų kaimo sodyboje. Pirmąją dieną papuošė svečiai iš Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro – atvyko teatro kolektyvas ,,Mimika” su spektakliu ,,Žemės dukra”. Po spektaklio kartu su miesto meru Eugenijumi Sabučiu tarp Kultūros centro ir savivaldybės pasodinome tvirtybės simbolį – ąžuoliuką.
Už jauną medelį dėkojame miškininkui Rolandui Skujai. Už palaikymą įgyvendinant projektą JKC – direktoriui Sergejui Jefimenkai. Už organizacinę pagalbą – Reginai Kestenienei. Ir, žinoma, sakome ačiū projekto sumanytojui bei pradininkui Jonui Andriulevičiui.
